Knyga LIETUVA IR ŽMOGAUS TEISĖS

2008 gegužės 16 d. LR Seime Viktoro petkaus 80-mečio paminėjimo iškilmių metu buvo pristatyta pirmoji knyga „Lietuva ir žmogaus teisės“  – dokumentų ir straipsnių  rinkinys. Leidinio autoriai - Vytautas Budnikas,  Viktoras Petkus ir Arimantas Dumčius.
Pristatydamas knygą jos sudarytojas V. Budnikas prisiminė Lietuvos žmogaus teisių judėjimo ištakas, kai 1989 metais grupė inteligentų paskelbė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių iniciatyvinės grupės deklaraciją. Šią  grupę sudarė Viktoras Petkus, Arimantas Dumčius, Vytautas Martinkus, Justinas Marcinkevičius, Romas Gudaitis, Algimantas Nasvytis, Bronius Kutavičius, Juras Požela, Ananas Buračas, Vytautas Budnikas, Tadas Teseckas, Egidijus Klumbys, Juozas Oleka, Kazimieras Uoka, kunigas Pranas Račiūnas ir vienuolių Kapucinų ordino konsultorius Tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis). Prie grupės vėliau prisidėję profesorius Bronius Genzelis, teisininkas ir dabartinis LR Konstitucinio Teismo Pirmininkas Kęstutis Lapinskas bei kiti.
Grupė išrinkusi iniciatyvinį komitetą, o šis 1990 m. lapkritį surengė žmogaus teisių gynėjų suvažiavimą,  kuriame buvo įsteigta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją - pirmoji oficiali žmogaus teises ginanti organizacija Lietuvoje.
Anot kalbėtojo, pristatoma knyga nenorėta apibendrinti visų Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijų veiklą, nes jos dabar Lietuvoje skaičiuojamos šimtais. Mėginta nuosekliai parodyti žmogaus teisių judėjimo vyksmą Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir tuo laikotarpiu, kai mūsų valstybė jau savarankiškai kūrė įstatymus, teisės aktus, rengėsi tapti Europos Sąjungos nare ir ja tapo.
Kalbėtojas paminėjo svetimų valstybių ketinimus esamus ar menamus žmogaus teisių pažeidimus išnaudoti savo tikslams, žmogaus teisių organizacijų supriešinimą, jų susiskaldymą. Kalbėdamas apie pirmosios Lietuvos žmogaus teisių asociacijos skilimą į dvi savarankiškas organizacijas (LŽTA ir LŽTGA), prelegentas pabrėžė, kad, šios dvi organizacijos nusibrėžė gaires ir savarankiškai be priešpriešos siekė užsibrėžtų tikslų. Tai  pavyzdys, kai susitelkę skirtingų įsitikimų, likimų ir profesijų žmonės (buvę disidentai, rašytojai, menininkai, kunigai, medikai, mokslininkai, politikai), neprarasdami pakantumo ir pagarbos vieni kitiems, dirba žmogaus teisių priežiūros darbą.
Anot jo, knyga bent mažyte dalimi atspindi jubiliato ir jo bendražygių puoselėtą žmogaus teisių gynimo idėją.